Esu neramios sielos, ištroškusi naujų nuotykių, naujų įšūkių mergina. Šiuo metu išsivadavus iš darbo, neturinti per didelių įsipareigojimų, ar mažų vaikų, kurie tikrai neleistų ryžtis tokiai avantiūrai. Ir nežadu praleisti tokios puikios progos, žadu mėgautis gyvenimu, juk turiu tik vieną!Nusprendžiau išvykti panaršyti Pietryčių Azijos dviem, trim ar net daugiau mėnesių (kol Lietuvėlėje pasidarys tikra vasara).
Turiu bilietą į Filipinus kovo 8 d. (puiki dovana sau, moters dienos proga! :) ), be atgalinės datos. Skrendu viena, tačiau Filipinuose manęs laukia puikioji draugė - Giedrė, kuri jau Azijoje keliauja 3 mėnesius, bei yra aplankiusi Vietnamą ir Laosą, o šiuo metu mėgaujasi gyvenimu saulėtuose Filipinuose.
Mūsų kelionės tikslas:
Išmaišyti Filipinus, tada skristi į Indoneziją (Balis privalomai), tolimesni planai į Malaiziją (Singapūras privalomai), tada Kambodža, Tailandas ir Mianmaras. Grįžtant į Lietuvą, bandysime skristi per Hong Kong, bei ten praleisti pora dienų, nors minimaliai susipažinti su šiuo miestu.
Per daug neplanuojame, nes juk kuo daugiau planuosi, tuo mažiau turėsi galimybių mėgautis pačiu gyvenimu! ;)
Kam papasakoju apie savo naujus planus, dažniausiai reakcija būna:
- Čia rimtai? Gi šiandieną ne balandžio 1-oji!?!
- Ar tau viskas gerai?
- ''O, Dieve'' čia gi hipių svajonė!
- Ekstremale tu visiška!
- O ką šeima galvoja? Pritaria????
- Kaip darbas tavo? Atleido?
- Superinė mintis! Šaunu, kad užteko drąsos tokiai avantiūrai!
- Ei, ir aš noriu! aš Jums baltai pavydžiu, manau tai puiku! Nėra daugiau žodžių...
- Pala, pala... Čia iki vasaros? Čia gi 3 menesiai ir daugiau..!!! Tu nejuokauji???
- Nuostabi idėja, pasirašyčiau, jeigu ne vaikai ir ''santuokos sutartis'' su banku! :)
- Gero vėjo!!!
Taigi, išvykstu i Aziją ieškoti saulės, žydro vandens, smėlio, vėjo ir žinoma , nepamirštamų nuotykių!!! Uhuuu!!!
Istorija mano prasideda!
P.s. Kaip tik šuo metu skaitau knygą Paulo Coelho ''Vienuolika minučių'', kurioje labai patiko autoriaus pamokanti istorija:
Vieną kartą gyveno paukštis. Jis puikavosi dviem tobulais sparnais ir žvilgančiomis, spalvomis, nuostabiomis plunksnomis. Trumpai tariant, jis buvo sukurtas laisvai sklęsti danguje, teikti džiaugsmą visiems, kas jį mato.
Vieną dieną moteris pamatė tą paukštį ir įsimylėjo. Ji stebėjo jo skrydį iš nuostabos pražiojusi burną, jos širdis daužėsi, akys žėrėjo iš susižavėjimo. Ji pakvietė paukštį skristi kartu, ir juodu keliavo dangumi jausdami tobulą harmoniją. Ji žavėjosi, garbino ir dievino tą paukštį.
Bet paskui ji pagalvojo: jis gali įsigeisti aplankyti tolimuosius kalnus. Ir ji išsigando, kad niekada nieko panašaus nepajus kitam paukščiui. Ir ji ėmė pavydėti paukščiui jo gebėjimo skristi.
Ir pasijuto vieniša.
Ji pagalvojo: "Aš paspęsiu spąstus. Kai kitą kartą paukštis pasirodys, jis daugiau nebeišskris".
Paukštis, kuris taip pat buvo įsimylėjęs, sugrįžo kitą dieną, pateko į spąstus ir buvo patupdytas į narvą.
Ji žiūrėjo į paukštį kiekvieną dieną. Štai jis, jos aistros objektas, ir rodė jį savo draugėms, kurios sakė: "Dabar tu turi viską, ko tik gali norėti". Tačiau prasidėjo vykti keisti pokyčiai: dabar, kai ji turėjo paukštį ir jai nebereikėjo jo siekti, ji prarado susidomėjimą. Paukštis, negalintis skraidyti ir išreikšti tikrosios savo gyvenimo prasmės, pradėjo nykti, jo plunksnos neteko blizgesio; jis darėsi bjaurus, ir moteris nebekreipė į jį dėmesio, tik palesindavo ir iškuopdavo narvelį.
Vieną dieną paukštis mirė. Moteris pajuto siaubingą liūdesį ir visą laiką galvojo apie jį. Bet ji neprisiminė narvelio, ji galvojo tik apie tą dieną, kai pamatė jį pirmą kartą, laimingą, sklendžianti tarp debesų.
Jeigu ji būtų pažvelgusi giliau į save, būtų supratusi, kad ją jaudino paukščio laisvė, jo plazdančių sparnų energija, o ne fizinis jo kūnas. Be paukščio jos gyvenimas prarado prasmę, ir Mirtis pasibeldė į jos duris. "Kodėl tu atėjai?" - paklausė ji Mirties. "Kad galėtum dar kartą skristi su juo danguje, - atsakė Mirtis. - Jeigu būtum leidusi jam ateiti ir išeiti, būtum jį dar labiau mylėjusi ir juo žavėjusis, dabar tau reikia manęs, kad vėl jį atrastum". ''
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą