Palawan sala, Filipinai

    Palavanas (Palawan) – sala Filipinų salyno vakaruose, tarp Sulu ir Pietų kinijos jūrų. Su aplinkinėmis salomis sudaro Palavano provinciją. Plotas 11 800 km². Salos ilgis ~450 km, ištįsusi pietvakarių kryptimi. Palavaną dengia drėgnosios tropikų džiunglės. Tai viena mažiausiai urbanizuotų Filipinų salų, išsaugojusi daug nepaliestos gamtos plotų.
Palavane gyvena virš 700 tūkst. gyventojų. Verčiamasi kokospalmių, ryžių auginimu, žvejyba, turizmu. Pagrindinis miestas – Puerto Pricesa, kuriame ir apsistojau pirmajį vakarą, tik atskridus į Filipinus.

 

   Ryte, išsimiegojus, nuvažiavau su taxi - moto triračiu (tai pati pigiausia susisiekimo priemonė Filipinuose) iki miesto centro. Miestas šurmuliuoja, labai daug moto triračių, kas kepa prie gatvės maistą, kas miega motocikluose, kas remontuoja kažką. Nuėjau papusryčiauti, bei išgerti tobulo, šviežių mango kokteilio, o vaizdas, prie kurio pusryčiavau - neapsakomai gražus, žydras vanduo, kalnai tolumoje, palmes kedenantis vėjas, mmmmm...

 
Papusryčiavus pasivaiksčiojau po miestuką, turistų nedaug, todėl susilaukiau iš vietinių daug dėmesio, maži vaikučiai kalbina, mielai bendrauja (labai nustebau, jog moka angliškai, pasirodo filipiniečiai mokyklose mokinasi anglų kalbos), net kelios mergaitės sekė iš paskos ilgai, vis kalbindamos mane :). Nuėjau iki miesto uosto, labai paprasta, bet jauku.
Grįžau į viežbutį pestute, tai buvo ~ 4 km., buvo dienos pats karštymetis, bet tai nesutrukdė mano norui pažinti miestą daugiau.

   Ką gi, tiek Puerto Princesos, dabar pasiemu visus daigtus iš viežbučio ir važiuoju su triračiu taxi iki oro uosto, pasitikti Sandros (ji atvyko į Filipinus 3 sav. paatostogauti pas Giedrę) ir Giedrės, su kuriomis važiuosime iš kart iki El Nido (šiaurės Palawan dalyje).

   Nuvažiavau su triračiu iki oro uosto, pasitikti Giedrės ir Sandros, lėktuvui atskridus, išlipo dvi gražuolės lietuvaitės! Suradom mini veną, kuris nuveš į El Nido, kelionė truko 8 val. Kelias buvo ne pats maloniausias, nemažai žvyrkelio ir vingių, todėl teko nemenkai pasikratyti. Susipažinom mini vene su dviem prancūzais, kurie metus laiko dirba Honkonge, banke, taigi kelionė labai neprailgo, vaikinai visaip linksmino mus, švilpavo prancūzų himną, dainavo dainas, mes juos mokėme lietviškų žodžių, jie mus prancūziškų. Mini vene radom begiojančių ant sėdynių tarakonų, didelių tarakonų, nebuvo pats smagiausias jausmas važiuot jame. :)
   El Nido - jaukus, turistų tai stipriai nenuvalkiotas kurortas Palawan salos pačioje šiaurėje, esantis prie pat Bacuit archipelago. Čia galima nardyti (povandeninio pasaulio mylėtojai teigia, kad tai viena gražiausių vietų pasaulyje nardyti) arba plaukioti po Bacuit archipelago saleles.

El Nido paplūdimys

Giedrė su Sandra vaizduoja beždžionėles :)

vietinė mergaitė

tinklinio aikštelė, tobulai!

   Atvykusios į El Nido ( atvykome vidurnaktį) susiradom hostelį ( kuriame buvo tik šaltas vanduo, o elektrą įjungdavo tik tam tikromis valandomis) ir išsikrovusios daigtus išėjome apžiūrėt miestelio. Miestelis gan mažas, bet jaukus, mažai turistų, o tai labai gerai! Užėjom į karaoke barą, vietiniai labai mėgsta tai, ir tikrai labai gražiai dainuoja, vėliau nuėjom į miesto paplūdimį, kur išsidėsčiusios kavinės pakrantėje, ten yra l. jaukus Regi bar, kur groja gyvai muziką ir stalai sustatyti paplūdimyje, geras jausmas sedėti kavinėje basai ant smėlio, čia susipažinom su nemažai keliautojų, smagu pasidalinti patirtimi, išgirsti kur žmonės keliauja ir sužinai apie tokias vietas gražias ir laukines, apie kurias nerašo turistinėse knygose. Susipažinom su nardytoju, olandu, kuris keliauja po pasalį vienas, jau 18 mėnesių! Aplankęs didžiąją dalį pietų Amerikos, Australijos, o dabar naršo po Aziją, praminėm mes jį 'Maugliu', nes l. jau panašus į jį, aukštas, ilgais, garbanotais plaukais, toks 'wild ' biški. :) 

   Su juo sutarėm kartu plaukti į salą, negyvenamą, ten pastovyklauti ir pajusti filipinietišką laukinį gyvenimą. Vienom merginom, tai buvo biški nedrąsu, o jis atrode tam labai tinkamas! :) 

Kitą dieną praleidom vaiksčiojant po nuostabaus grožio paplūdymius, nubridom iki salytės vienos, ten apėjom aplink salą uolėtais šlaitais, pasnorklinom virš koralų, saulė kepina, vanduo žydras, skaidrus, pilna žuvyčių įvairiausių dydžių ir spalvų, o saloje tik mes, tobula!

Štai ir mes!

   Vakare nuėjom į turgų, nusipirkom šviežių krevečių, daržovių, vaisių, pasigaminom namie l. skanią vakarienę! O tada jau nuėjom į miesto didyjį turgų, apsipirkti mūsų išvykai į salą. Nusipirkom hamakų, virvės, žvakių, maisto, vandens, visko, ko prireiktų negyvenamoje saloje! Na ką gi, ruošiamės kt. dieną kelionei: iš hostelio pasiemėm puodą (lauže virt ryžius) , radom mačetę kokosam, žuviai, ar kam tik prireiks (Filipinuose mačetė priskiriama prie pavojingų ginklų, todėl nebuvo taip lengva ją gauti)  susitikom su Maugliu, paplūdimyje radom laivą, kuris nuplukdys į salą. Ir išplaukėm ieškot salos, kurioje būtų smėlis, kokosų palmės hamakam pasikabint, medžių, laužui susikurt ir gražių rifų, panardymui.
 

Mūsų laivo kapitonas

 

Mūsų laivas

   Plaukėm link vienos salos, priplaukėm pležą vieną, buvo gan tinkamas turistavimui, bet nusprendėm pasidairyti kitų, kadangi neturim su kuo lyginti, o grįžti visada galima. Nuplaukę prie kito kranto radome labiau tinkamesnę, bei gražesnę vietelę, yra pastatyta pavėsinė, palmės išsidesčiusios tinkamai hamakams, šalia mini džiunglės - šią vietą ir pasirinkom. Ant pavėsinės Giedrė iškėlė Lietuvos vėliavą, kurią vežiojas su savimi, pririnkom šakų ir rąstų laužui, prisirišom hamakus, o Mauglis išplaukė gaudyt žuvies vakarienei ( jis turėjo žuvim gaudyt specialų šautuvą), visą dieną mes snorklinom, čia nuotabūs rifai. Prigaudėm įvairiausių kriauklių su gyviais viduje, Mauglis su Giedrė valgė vėliau juos gyvus, o mes su Sandra taip ir neišdrįsom, pasirodė visai neviliojančiai :)

maistas! :)

 

Mūsų stovyklavietė

  Sutemus susikūrėm laužiuką, išsivirėm ryžių, daržovių pasidarėm , bet deja be žuvies, nors kaip stengės Mauglis jų mum prigaudyt, bet nepavyko jam šį kart, bet gal ryt pasiseks jam! Turėjau iš Lietuvos atsivežus iš Kaziuko mugės dešros su duona ( ačiū mamytei už tai!), tai pavakrieniavom sočiai! Pasėdėję dar ir paplepėję prie laužiuko, nuėjome miegot į hamakus.

Mūsų stovyklavietė

snorklinimas

lietuvaitės Filipinuose! :)

šėlstam saloje

ko tik neprisigalvoji saloje, būdamas 3 dienas :)

Vaizdas, nuo mūsų stovyklavietės (vienos iš jų)

   Išsimiegojom tikrai puikiai ant hamakų! Visą dieną nardėm, deginomės, kvailiojom - kaip tikri laukiniai! Atplaukė laivas su šeima iš Manilos, jų paprašėm, jog mus nugabentų į kitą salą su paplūdymiu, nes toje pačioje saloje likti dar naktį nenorėjome, jie mielai sutiko mums pagelbėti. Suradome dar vieną gražų paplūdimį, panardėme jame, bet labiau ištyrinėję paplūdimį, nusprendėme, kad jis nelabai tinkamas stovyklavietei (nėra daug medžių, bei per mažas), šioje vietoje dar buvo prancūzai, kurie mus sutiko nuplukdinti iki kito paplūdimio. O jis buvo tikrai tinkamas stovyklavietei! Kitą dieną dar praleidome saloje, dar viena nuostabi diena! Po pietų, paskambinome mūsų laivo kapitonui, kad pargabentų mus namo. El Nido miestelyje kaip tik, tuo metu, kaip grįžinėjom, vyko vietinės mažų valčių varžybos, stebėti sugūžėjo visas kaimas!

rungiasi, kuris greičiau

visas kaimas stebi varžybas

Mes ir vėl civilizacijoj! :)