Skrydžių maratonas iš Lietuvos į Aziją

Taigi, pagaliau išaušo nuostabus šeštadienio rytas, kovo 8 d. Mano skrydis: Vilnius - Ryga - Abu Dabi - Manila - Puerto Princesa. Iki FIlipinų sostinės, Manilos, skrendu jungiamuoju skrydžiu, AirBaltic ir Etihad Airways oro linijom, o iš Manilos skrisiu Philippine Airlines (pigios vietinės oro linijos, kaip mūsų Ryanair).

Skrydis iš Vilniaus į Rygą buvo be nesklandumų, apart didelių oro duobių, nuo kurių lėktuvą nemenkai pakratė. Iš Rygos į Abu Dhabį skrydžio metu susipažinau su jaunuoliu lietuvaičiu, kuris jau metus laiko gyvena Dubajuje, bei įsteigęs savo įmonę, sėkmingai plečiasi. Nemažai papasakojo apie emiratų gyvenimą, jų tingumą darbui ir pan. Ne veltui sakoma, jog Lietuva maža, daugiau pabendravę, atradome bendrų pažįstamų :) 

Nusileidus Abu Dhabyje, man reikėjo check in'intis skrydžiui į Manilą, nes keitėsi aviakompanijos, su kuriomis skrisiu. Ir pasirodo, kad ką tik šios aviakompanijos sistema sugedo, o tai reiškia, kad negali išduoti keleivio įlaipinimo bilieto su sėdima vieta. O eilės didžiausios, visi pasimetę, daugumai skrydis už 2-3 val. kam į Balį, kam į Milaną, kam į Stambulą, kam į Manilą. Šios aviakompanijos personalas - nesusigaudėlių ir tinginių šutvė, kaip ir minėjo lietuvis, gyvenantis čia. Vienas vieną sako, kitas kitą, bet suvaldyt situacijos nepavyko net 2 val. Vienus keleivius nusiuntė iš terminalo 1 , į terminalą 3 ( kuris yra toooli, t.y. Eiti 10 min. ir važiuoti autobusu 5 min. + prastovėti eilėje prie metalo detektoriaus) . Taigi, po ilgų vaikščiojimų ir eilių stovėjimų vistiek niekas nieko negavo. Bet, stebūklas, po tų 2jų valandų bardako, sistema atsigavo! Ir visiems vėl liepė grįžti į pirminę vietą, kur buvo susidarius didžiulė eilė, naujų žmonių! Stovėjau dar eilėj pusvalandį, kol liko man iki skrydžio 30 min., nes jau laipino keleivius į mano lėktuvą. Taigi, reikėjo imtis drąstiškų priemonių, įjungiau naglą, bet kartu ir graudinantį snukutį ir grūdausi į eilės pradžią šaukdama, kad jau mano reiso laipinimas prasidėjo. Kažkokiu būdu atsistumdžius prie darbuotojo ( čia išgyvenimo instinktas įsijungė :) ) pavyko jo dėmesį patraukt ir įbrukt savo pasą, kad užregistruotų skrydžiui, bet gi čia, negana to, jis man sako: "no seats anymore to this flight!" Viršūnė galvoju, nenoriu pasilikti Emiratuose, noriu į Filipinus!!! Po ilgos diskusijos ir ieškojimų sistemoje, kaip jau įprasta pas arabus, įvyksta stebūklas! Rado laisva vietą lėktuve! Iškart pasidarė geriau, nors nuovargis buvo begalinis. Greit gavus bilietą, bėgau į lėktuvą, spėjau! Uhuuuu ! :) Susėdus keleiviams, dar lėktuvas gerą valandą nepajudėjo, nes buvo tokių vėluojančių, dėl sistemos kaltės, ne vienas. Taigi, skrydis vėluoja, o manęs laukia Maniloj persėdimas į kitą lėktuvą, skrisiu į nuostabio grožio salą - Palawan, kur persėdimui turiu 3 val.,o dar bagažą atsiimti, per pasų poskyrį pereit , na bet optimizmas nepasitraukia nuo manęs! :) Skrydyje iš Abu Dhabio į Manilą, iškart užmigau nuo viso nuovargio, prikelė mane tik po 6 val, stiuardesė su karštu patiekalu :) Pavalgiau, išsiblaškiau, susipažinau su miela, 45 metų filipiniete, kuri jau turi anūkus net 2! Neprailgo tos likusios 2 val. bendraujant su naujaja drauge :) net į Facebook'ą pasiprašė draugaut, bei, jeigu būčiau Maniloje, kad būtinai paskambinčiau jai ir į svečius atvykčiau. Koks svetingumas! Miela.

Atskridus į Manilą (lėktuvas vėlavo daugiau nei valandą) greit bėgau į pasų poskyrį, ten eiluteje pralaukus, praėjau be nesklandumų, kadangi turėjau 'feikinį' bilietą iš Filipinų už 21 d ( tiek galima būti Filipinuose ir gauti nemokamą vizą). Nuėjau greit bagažo atsiimti, bet ir ten užtrukau nemažai laiko, kol mano kuprinė atkeliavo ( geriausia žinia, kad ji apskritai atkeliavo! :) ) , greit išsikeitus banke vietinių filipinietiškų pesų, nubėgau prie taxi, kad iš oro uosto terminalo 1, nuvežtų į terminalą 3, kuris buvo už ~ 4km, o laiko nebeturėjau su vietiniu autobusu važiuoti, nes liko iki skrydžio nepilna valanda! Priėjus prie taxi, klausiau iškart kainos, pamatę, kad viena turistė mergina keliauja, jie man sako 900 php (~20 dolerių)! Esu turėjusi patirties Vietname, ir žinau, kokie jie dažniausiai turistų žiopliukų sukčiai (ypač didžiuosiuose miestuose) yra, aš jau oro uosto informacijoje buvau išsiaiškinus kokia kaina, o ji yra 150-200 php, neblogai nori pasipelnyti! :) Taigi, įjungus vėl naglą snukutį, sakau, kad 200 php max duosiu, po ilgų raukymūsi, nuvežė. Visur bėgtute! Paskutinė check-in'inuos, ir tik atbėgus, iki įlaipinimo vartų, vos spėjau į lėktuvą, manojoje sieloje, didžiulis džiugesys - SPĖJAU!!!!! 

Pagaliau paskutinis skrydis ir galėsiu atsipūsti, NIEKUR nebeskubėti, išsimaudyti, ramiai ir skaniai pavalgyti - aš to nusipelniau!
Atskridus į Puerto Princesa (Palawan saloje) oro uostą, mane pasitiko viežbučio virukas (pirmajį viežbutį buvau užsisakiusi iš anksto) ir atveža su mašina mane vieną į vietą. PAGALIAU!!!! Čia gaunu 'welcome' kokteiliuką, ramiai išsikraunu daigtus, nusiprausiu, šoku į šortukus, maikę ir tapkes, ir einu, BE JOKIO STRESO, pavakarieniauti nuostabios vakarienės - Seafood Noodles, vietinis, šaltas alutis, bei nuostabus oras - tobula, - pagaliau aš rojuje! ;)
Rytoj vakare į šią salą atskris draugės, Giedrė su Sandra, prie kurių prisijungsiu kartu keliauti.
O dabar, labanaktis.... :)