Čiangmajuje yra apie 300 budistų šventyklų (vatų). Kai kurios itin senos: Wat Phrathat Doi Suthep pastatyta 1383 m., Wat Chiang Man įkurta karaliaus Mengrajaus, Wat Phra Singh įkurta 1345 m. ir yra klasikinio tajų architektūros stiliaus pavyzdys ir kt. Tai svarbus turistinis Tailando šalies centras.
Atvykome į
Chang Mai miestą vakare, susiradome labai jaukų bagpacker‘ių viešbutuką,
pačiame senamiestyje ir išėjome apžiūrėti miesto, bei pavakarieniauti.
viešbutukas mūsų |
Miestas
gan didelis, daug kavinių, naktinių barų, bei 'night market‘ų' (naktinis turgus), kuriuose apstu suvenyrų bei
maisto.
turgaus maistas (keptos jūros bjaurybės) :) |
suvenyrai |
Turgus šurmuliuoja, groja muzikantai, šoka persirengėliai, pilna
prekeivių,pirkėjų, ar tokių, kaip mes – apsidairėlių, kadangi kuprinės ir
taip sveria po 15 kg., o keliaujame tiek daug, tai stengiamės nieko
nepirkti, papildomi kilogramai tik sunkins kelionę.
naktinis turgus
Kitą dieną, aplankėme Chiang mai šventyklas, kurių čia
tiek daug!
prie Wat Chiang Man |
šventykloje |
vienuolis |
dirbantys vienuoliai |
Dvi šventyklos, Chiang Mai mieste, buvo labai labai panašios.
Ar matote daug skirtumų? :)
Taip praleidžiame visą dieną – vaikščiodamos Chiang Mai miestuko gatvėmis ir landžiodamos po šventyklas.
Vakare, viešbučio kambaryje, kai kas nutiko :).
Sėdėjau viešbučio kavinėje, atėjo Giedrė su didelia šypsena ir sako: “Ateik
trumpam į kambarį, parodysiu kai ką”. Taigi, nuėjau, o gi žiuriu! :
Ups!!! :) |
:)))))
Besiprausdama rankas, atsirėmė į kriauklę. Ten tiek viskas buvo
supuvę... :) Juoko buvo , bet žinoma, gerai, kad sveika liko, ir neužkrito ant
jos. Tik gaila, jog reikėjo pakeisti viešbutyį, nes kitų lausvų kambarių
nebeturėjo.
Smirdintys vaisiai - Durijanai - ragavom, visai skanūs, neskaitant jų bjauraus kvapo :) |
vaisiai - dragon fruit |
Kitą dieną,
vykau į labai smagią ekskursiją: pajodinėjimas su drambliais + aplankymas kalnuose kaimo, kuriame
moterys, su auksinių žiedų prailgintais kaklais + lipimas 2 val. prie krioklio + raftingas
(plaukimas upe su pripučiamom
valtim) + drugelių muziejus. Visa tai, man kainavo 1000 batų (31$). Giedrė neprisijungė, kadangi su drambliais
jau Vietname buvo, taigi išvykau viena.
Atvažiavo
pasiimti manęs iš viešbučio su songtiau - atviru mini venu, viso važiavo 10 žmonių su manim, iš kurių buvo 5 draugai
anglai, bei 3 panos ir 1 berniukas iš Čekijos, ir aš.
Nuvežė visus
už Chiang Mai miesto apie 80 km. į kaimuką, kuriame mus pasitiko nuostabieji drambliai:
mūsų drambliai |
maniškis |
Čia,
nusipirkom bananų, kuriuos drambliai labai mėgsta. Buvo vienas jaunas drambliukas (4
metų), kuris pamatęs
bananų kekę , stvėrė viską, su visu maišiuku ir bėgo, tačiau pamatęs dramblių
prižiūrėtojas, spėjo greit atimti.
drambliukas, kuris mėgsta bananus
Pasibuvę ir
susipažinę su drambliais, jojome ant jų į kalną, kuriame yra įsikūręs ilgakaklių moterų
kaimelis. Ant kiekvieno
suaugusio dramblios yra uždėta po krėslą, kuriame gali sėdėti du žmonės, Teko
man sėdėti su storuliuku anglu, kuris biški nusvėrė krėslą į savo pusę, bet
drambliui tas netrukdė. :)
jojam link ilgakaklių moterų kaimo |
Jojome ant
dramblių apie valandą, aplinkui pilna augančių palmių su bananais. Jodamas
dramblys, dažnai sustodavo ir atkišęs straublį prie mūsų prašydavo banano,
tačiau, kai nebeliko bananų, vandens šiurkšle liko patenkintas taip pat. :) O
mažasis drambliukas, sekė mus iš paskos, iki pat kaimelio.
ir taip pastoviai prašo bananų... :)
jojam link kaimo
sustojimas prie kaimelio |
mažylis drambliukas |
su drambliuku |
Kaimelis,
kuriame sustojome – mažas, vos 6 namukai,
bei tiek pat, gal net mažiau, šeimų.
Žiūrėti į moteris auksinių žiedų prailgintais kaklais buvo gan įdomu,
bet eiti per kaimą, kuris yra akivaizdžiai įrengtas tik
turistams pasižiūrėti kiek numušo visą žavesį, panašu į cirką.
Pardavinėja, kaip gidas
sako „rankų darbo“ įvairiausias skaras, tačiau tokių skarų pilna visame Tailande - vienodų.kaimelis |
auksinių žiedų prailgintais kaklais vietinės |
su ilgakakle |
dvi 'ilgakaklės' :) |
vietinis vaikiukas |
Šiame
kaimelyje, ant laužo, kiekvienam iš mūsų, pagamino tradicinį Tailandiečių patiekalą: Pat Thai makaronus,
suvyniotus banano lape, šį maisto davinį ir nešimės prie krioklių.
Taigi,
nuvažiavome su songtiau iki vietos, nuo kurios pradėsime žygį prie krioklio.
Kiekvienas pasiemėmė po bambuko lazdą, kad būtų lengviau žygiuot ir pradėjome
mūsų žygį.
žygiuojam |
Žygiavome į
kalną, palei upelį, per akmenis, per rąstus, per bananų palmes, vaizdas
tikrai buvo kerintis.
žygiuojame visi link krioklio
Atvykome iki krioklio ~ 1 val.,žygiavome be
sustojimo. Jeigu ne tas karštis, kuris čia yra ~ 35-39 laipsnius šilumos dienos metu, tai norėtųsi tik
žygiuoti ir žygiuoti tokiu vaizdu:)
Atvyklę prie
krioklių, radome nemažai žmonių, tačiau atsipūtę ir suvalgę skanųjį maisto
davinuką, žmonės išsiskirstė ir likome tik mes prie šio krioklio.
krioklys, tik atėjus
Vanduo
atgaivino visus - po krioklio srove
atsigauni greitai, vanduo gaivus, šaltas – nuostabu!
po krioklio srove |
prie krioklio, žmonių kiekis pagaliau sumažėjo |
Pasibuvę
prie krioklio, nužygiavome atgal, prie songtiau mini autobusiuko. Nuvežė visus prie Mae Tang upės, prie
kurios, gavę visi instrukcijas, kaip plaukti upe, per krioklius ir akmenis, išplaukėme su valtim.
Kadangi, jau vasaros sezonas, upė nebuvo labai srauni. Davė mums 3
valtis ir 3 vietinius berniukus, kurie vadovaus kiekvienai valčiai. Mūsų buvo 10 žmonių, visus
paskirstė pagal svorio kategoriją daugmaž , 4 čekus susodino į vieną valtį, 3
kūdesnius anglus į kitą,
o man teko 2 storuliukai anglai :))).
Plaukėme
upe apie valandą, upės krante daug gyvenančių vietinių, daug besimaudančių vaikų,
kurie mus taškė pakeliui, mes žinoma su irklais atgal atitaškydavom.
Buvo
vienas jaunas drambliukas (tikriausiai ~4 ar 6 metus), kuris upėje maudėsi – vaizdas neatpasakojamas!
Taip gražu žiūrėti, į tokį mums netradicinį gyvūną, kaip dramblys, kuris
laisvėje mėgaujasi vandens malonumais ir tai vyksta 2-3 metrų atstumu nuo tavęs!
Po raftingo, buvome visi šlaputėliai, krioklių srovės
upėje, bei vietiniai vaikai aptaškė kiaurai :).
Grįždami į Chiang Mai miestą, užvažiavome pakeliui į
drugelių muziejų – kuris labia nuvylė, tiksliau visus nuvylė. Drugelių šiame
muziejuje, buvo labia mažai bei labai maži ir tik 4 rūšių...
Visi tikėjomės daug daugiau,
daug didesnių bei įvairesnių drugelių. Todėl čia neužtrukome nei valandos ir
išvažiavome namo.
Grįžau į
Chiang Mai vakare, apie 18 val., taigi susistikusios su Giedre, išėjome į miestą valgyti kiaušinių ir švęsti
Vėlykų, kurios buvo šiandieną. :) Vėl naktinis maisto turgus, kurių šiame
mieste apstu, bei skanusis Tailandiečių maistas už 20-40 batų (0,8-1,5$) ir mes
sočios. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą